Thomo Manno kultūros centras svarbiausiam savo renginiui – Thomo Manno festivaliui – pasirenka temas, kuriomis siekia atspindėti universaliai jautrias dabarties problemas. Tos temos skirtos įkvėpti ir kreipti festivalio muzikos, žodžio, dailės ir kino programas. Jau kuris laikas Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas numato pagrindinę, kelių metų temą, kurią papildo ir atskleidžia atskirų metų potemės. Paskutinė „didžioji“ , ketverių metų tema buvo „Kultūros kraštovaizdžiai“.
2024 metais Kuratoriumas artimiausiems metams festivalio tema parinko citatą iš Šekspyro „Hamleto“. Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, kuriame pilna blogio, Danijos princas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas atliepia plačiai mūsų dabarties jausenai, kad gyvename didžiulės krizės – t.y. radikalaus ir nenuspėjamo virsmo, ardančio ir neigiančio tai, kas atrodė tvirta, visuotinai priimtina ir saugu, akivaizdoje. Tokie laikai žmones palieka akis į akį su galingomis ir jiems nepaklūstančiomis, dar daugiau – nesuvokiamomis jėgomis, kurios reikalauja asmeninių pasirinkimų, nes socialinės normos bei vertybės nebesaisto visuomenės. Tokios krizės lydi žmonijos istoriją nuo seniausių laikų ir visose kultūrose galima rasti reakcijų į didžiųjų, grėsmingų ir tragiškų virsmų patirtis.
Žmogiškumą ir žmogaus vertę teigiančią ir atstovaujančią asmens laikyseną klasikinė Europos kultūra įvardino dorybėmis. Platono „Valstybėje“ išvardintos keturios pagrindinės dorybės – Išmintis, Teisingumas, Tvirtybė ir Saikas. Krikščionybė šias Antikos dorybes papildė trimis, kurias vadino Didžiosiomis – Tikėjimu, Viltimi ir Meile, pabrėždama, kad visos dorybės kyla iš Tikėjimo, o visas jas vainikuoja Meilė. Būtent šias dorybes Kuratoriumas parinko artimiausių trijų Thomo Manno festivalių potemėmis. Tad šių, 2025 metų festivalis susitelks ties Tikėjimu.
Tikėjimas dažnai siejamas su religija, bet už religinio mąstymo ribų jis gali būti vadinamas ne dorybe, o psichologine ar emocine laikysena, kartais – išgyvenimo strategija. Tikėjimas gali būti suvokiamas kaip pasitikėjimas, įsitikinimas ar net neapibrėžtas, iš vidaus kylantis instinktas, kuriuo asmuo remiasi darydamas egzistencinius sprendimus nepermatomos, grėsmingos ar ir beviltiškos ateities akivaizdoje. Todėl kultūroje Tikėjimas yra didelė ir labai įvairiai interpretuojama tema. Norisi, kad šio festivalio programa, skirta Tikėjimui, leistų dalyviams patirti žmogiškąjį solidarumą su įvairiais kūrėjais ir ryšį su išgyvenusiais bei dabar išgyvenančiais „išnirusį laiką“ bei atrasti Tikėjimą savyje.
Parengė dr. Irena Vaišvilaitė, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė