APIE MUS

VšĮ „Thomo Manno kultūros centras“ įkurta 1995 metais, siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais, analizuoti rašytojo Thomo Manno ir jo šeimos narių kūrybinį palikimą ir rūpintis šio palikimo populiarinimu, skleisti humanistines idėjas Lietuvoje ir visame Baltijos regione, skatinti ir stiprinti Baltijos šalių kultūrinius ir kūrybinius kontaktus. Įvairiapusiška Thomo Manno kultūros centro veikla – europinio mąstymo ženklas, nes Thomo Manno kūrybinio palikimo puoselėjimas Lietuvoje reiškia bendraeuropietiškų tradicijų svarbos pripažinimą Lietuvoje, atsakomybės prisiėmimą už Europos kultūrinį palikimą. Centro kūrėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos universitetas.

Per 28-erius metus Thomo Manno kultūros centre surengta gausus kiekis įvairių mokslo konferencijų, seminarų ir diskusijų, dalis jų skirta ir  rašytojo Thomo Manno kūrybai analizuoti, rengtos tarptautinės parodos, rodyti meniniai filmai, sukurti pagal Thomo Manno romanus. Šiandien Thomo Manno muziejumi ir kultūros centru domisi Lietuvos ir užsienio turistai, Neringos miesto svečiai, čia ir toliau vyksta tarptautinis Thomo Manno festivalis, paskaitos apie Thomo Manno kūrybą, rengiamos parodos, atspindinčios rašytojo gyvenimo akimirkas, jo kūrybinį palikimą, kiti renginiai. Jau 27 metus kasmet organizuojamas tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programa labai įvairiapusiška (muzika, literatūra, dailė, kinas). Festivalyje viena diena (liepos 16 d.) skiriama išskirtinai rašytojui Thomui Mannui.

Nuolatinis publikos dėmesys renginiams, vykstantiems buvusiame Thomo Manno vasarnamyje – svarbus Klaipėdos regiono istorijos ir kultūros, kuriame per šimtmečius pynėsi įvairių tautų kultūriniai ryšiai, vaidmens įrodymas. Rašytojas humanistas Thomas Mannas neabejotinai yra ryškus šių ryšių simbolis. VšĮ „Thomo Manno kultūros centras“ – kultūrinio bendradarbiavimo organizacija, propaguojanti geros kaiminystės, demokratijos ir humanizmo idėjas, simbolizuojanti atvirumą pasauliui.

Centro partneriai: Goethe’s institutas Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Klaipėdos universitetas, Academia Baltica (Vokietija), VDA Nidos meno kolonija, kultūros draugija „Borussia“ Olštyne (Lenkija) ir kt.

APIE TARPTAUTINĮ THOMO MANNO FESTIVALĮ

Tarptautinis Thomo Manno festivalis – kasmet nuo 1996 metų Nidoje rengiamas tarptautinis kultūros festivalis, dedikuotas vienam žymiausių XX a. vokiečių rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureatui Thomo Mannui (1875–1955).

Festivalis rengiamas liepos 16 d. savaitę, kadangi tą dieną 1930 m. rašytojas su šeima pirmą kartą atvyko atostogauti į Nidoje pasistatytą vasarnamį. Šiuo metu jame veikia Thomo Manno memorialinis muziejus ir VšĮ Thomo Manno kultūros centras.

Festivalį sudaro Muzikos, Žodžio, Kino bei Dailės programų renginiai: koncertai, diskusijos, parodos, filmų peržiūros. Iš viso per savaitę jų įvyksta apie 30. Programos gaires tvirtina tarptautinis Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas, kurio nariais yra Lietuvos ir užsienio intelektualai bei akademikai. Kas trejus metus sprendžiama dėl festivalio temų ciklo, įvairiais aspektais nagrinėjant intelektualiosios minties, literatūros, istorijos bei filosofijos temas, humanistines idėjas, visuomeninio gyvenimo aktualijas. Liepos 16-ąją minimą Thomo Manno bičiulių dieną rengiami susitikimai su rašytojo šeimos istorijos, kūrybos tyrinėtojais ir t. t. Festivalio renginiai vyksta įvairiose Nidos kultūros erdvėse. Visi festivalio renginiai – dvikalbiai (lietuvių ir vokiečių (anglų). Įgyvendinant festivalio programą, nuolat bendradarbiaujama tiek su Lietuvos, tiek užsienio organizacijomis.

Prie Thomo Manno kultūros centro ir festivalio plėtros prisidėjo ir prisideda:

  • Vytautas Balčiūnas
  • Onutė Narbutienė
  • dr. Alvydas Nikžentaitis
  • Prof. dr. Irena Veisaitė
  • Prof. dr. Ruth Leiserowitz
  • doc. dr. Nijolė Strakauskaitė
  • Antanas Gailius
  • dr. Vytautė Markeliūnienė
  • Vitalija Teresa Jonušienė
  • dr. Lina Motuzienė
  • dr. Irena Vaišvilaitė
  • dr. Aurimas Švedas
  • dr. Laurynas Katkus
  • Gintarė Malinauskaitė
  • Gintautė Žemaitytė
  • Aušrinė Žilinskienė
  • Dr. Christian Pletzing
  • Egija Inzule
  • Kornelia Kurowska 
  • Anna Maria Strauß

Festivalio užsakymu sukurti muzikos kūriniai:

1999 – Mindaugas Urbaitis „Der Fall Wagner“ smuikui, fleitai, altui

2000 – Bronius Kutavičius „Gilijos laivužis“ chorui ir fortepijonui 4 rankomis

2001 – Vytautas Germanavičius „Nidamanngrieg“ smuikui, violončelei ir fortepijonui

2002 – Jurgis Juozapaitis „Per debesų bangas“ sopranui ir styginių kvartetui (H. Radausko ž.)

2003 – Algirdas Martinaitis „Hetaera Esmeralda“ baritonui ir fortepijoniniam trio

2004 – Vytautas Barkauskas „Vasara 2004. Nida“ styginių kvartetui

2005 – Ramūnas Motiekaitis „Pušų klausymasis“ violončelei ir fortepijonui

2006 – Feliksas Bajoras „Nidus D6“ styginių kvartetui

2007 – Vytautas Laurušas „Kopų vėjas“ styginių kvartetui

2008 – Justė Janulytė „Aria I“ styginių kvartetui

2009 – Rytis Mažulis „Stigma“ mišriam chorui (R. Rastausko ž.)

2010 – Marius Baranauskas „Templum Dei estis“ mišriam chorui (ž. iš Naujojo Testamento)

2011 – Osvaldas Balakauskas „Čiurlionio metai“ fortepijonui ir kameriniam orkestrui

2012 – Šarūnas Nakas „Ketmanas“ fortepijonui

2013 – Vidmantas Bartulis „Mano (Manno) kopos“ mišriam chorui (V. Bartulio ž.)

2014 – Ričardas Kabelis „Rožių lietus“ mišriam chorui (Šv. Teresės iš Lisieux ž.)

2015 – Ugnė Giedraitytė „Levitation“ klarnetui, altui ir fortepijonui

2016 – Onutė Narbutaitė „Tuštumoje“ fortepijonui

2017 – Diana Čemerytė „Laiškai: Venecija – Nida“ mišriam chorui

2018 – Justė Janulytė „Windharfe (Vėjo arfa)“ klavesinui ir styginiams

2019 – Teisutis Makačinas „Rudens motyvai“ pučiamųjų kvintetui

2020 – Vidmantas Bartulis, miręs 2020-01-30, užsakyto kūrinio nebeparašė. Kompozitoriaus brolis Saulius Bartulis festivaliui aranžavo V. Bartulio kūrinio „Die Niemandsrose“ smuikui ir fortepijonui (originalas parašytas bosui, violončelei ir fortepijonui)

2021 – Loreta Narvilaitė „Artimos tolumos“ smuikui ir violončelei

2022 – Feliksas Bajoras „Atspindžiai fortepijonui“

2023 – Jurgis Kubilius „Night on the Red Couch (Mein lieber Sigmund…) styginių kvartetui”