Nidoje savaitgalį pasibaigęs XXVI tarptautinis Thomo Manno festivalis per savaitę publiką pakvietė į 25 renginius: koncertus, diskusijas, parodas bei filmų peržiūras. Juose sulaukta apie 5000 lankytojų. Anot rengėjų, festivalis, tarsi Naujųjų metų sutiktuvės, turi kertinę vietą dalyvių ir nuolatinių lankytojų kalendoriuje, tad jau skelbiama, kada jis vyks kitąmet: XXVII Th. Manno festivalis planuojamas 2023 m. liepos 15–22 d., o jo tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Svetimas“.

Įspūdingo Pabaigos koncerto pučiamųjų akordais – scenoje vienam vakarui susitiko net 16-os narių improvizuotas pučiamųjų orkestras, atlikęs Carlo Nielseno ir Richardo Strausso kūrinius, – liepos 16-ąją Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje pažymėtas XXVI Th. Manno festivalio finalas. 

Anot Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkės dr. Irenos Vaišvilaitės, nors šiemet dėl geopolitinių aktualijų festivalio organizavimas vyko net sudėtingesnėmis sąlygomis, nei per koronaviruso pandemiją, renginys ir toliau vyksta, išlaikydamas humanistinės minties bei atsakingo mąstymo barbarybės akivaizdoje tradiciją. 

Th. Manno festivalį sudaro kelių žanrų: muzikos, žodžio, dailės ir kino – programos, kurias vienija bendra tarptautinio festivalio kuratoriumo parinkta tematika. Kitąmet renginys „Svetimo“ tema užbaigs trejų metų „Kultūros kraštovaizdžių“ ciklą, pernai ir šiemet atskleistą „Pakrančių“ ir „Kaimynystės“ temų.

Muzikos programos koncertuose pasirodė Klaipėdos kamerinis orkestras, Kauno kvartetas, Klaipėdos choras „Aukuras“, gausybė solistų, tarp jų – violončelininkas Mindaugas Bačkus, baritonas James Atkinson ir pianistas Simon Lepper (Didžioji Britanija), pianistai Daumantas Kirilauskas, Violeta Tamašauskaite-Coutaz, Jonas Benjaminas Balsys, klavesinininkas Balys Vaitkus ir kt. Koncertuose skambėjo Europos klasika, Lietuvos kompozitorių kūriniai. Kasmet festivalis užsako muzikos kūrinį vienam iš šalies kompozitorių – šiemetiniam renginiui Felikso Bajoro parašytus „Atspindžius fortepijonui“ koncerte atliko kompozitoriaus dukra Gabrielė Agilė Bajoraitė.

Didelio kurorto publikos susidomėjimo sulaukė ir kino peržiūros. Žodžio programos diskusijos, kuriose nemažai dėmesio skirta geopolitinių aktualių ištakoms ir istoriniam kontekstui, išsiskyrė klausytojų įsitraukimu: ukrainiečių režisierius Sergejus Loznitsa, rašytojas ir filosofas Jaroslavas Melnikas, klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis ir kt. svečiai sulaukė ypač gausių publikos klausimų.

Renginyje pagerbti ir festivalio jau šeštąjį kartą surengto esė konkurso laimėtojai. Geriausiu konkurso rašiniu pripažinta Augusto Sireikio, studijuojančio Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, esė. Į trejetuką taip pat pateko Dorotos Sokolovskos, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentės, užpernai laimėjusios ši konkursą, darbas bei dar vienos ankstesnių metų laureatės, Gintarės Valionytės, studijuojančios Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, rašinys. 

Festivalio naujienos publikuojamos interneto svetainėje www.mann.lt.

Tarptautinį projektą „GENIUS LOCI dialoge ir judesyje: kuriant erdvę turizmo plėtrai“ finansuoja Europos Sąjunga pagal Europos kaimynystės programą ir Neringos savivaldybė. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Kintų Vydūno kultūros centru.

Ši publikacija buvo parengta padedant Europos Sąjungai. Už publikacijos turinį atsako tik Neringos muziejai ir jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos požiūrį.

Projekto numeris – LT-RU-3-104. Projekto trukmė – 2021-06-18 – 2023-02-17. 
Bendras projekto biudžetas  sudaro 398 940,94 EUR, iš kurių 359 046,84 EUR yra ES programos lėšos.

Neringos muziejams Europos Sąjungos skirta suma 7 8984,00 EUR
Neringos savivaldybės lėšos: 8 776,00 EUR

???? Daugiau informacijos: https://eni-cbc.eu ir https://ec.europa.eu/europeaid/