Sekmadienio rytą Nidos Šv.Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje susirinkę neringiškiai ir kurorto svečiai tapo jaudinamos ceremonijos liudininkais. Kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui čia įteiktos Neringos miesto garbės piliečio regalijos.

Neringa – Prezidento nuo seno mėgstamas Lietuvos kampelis. Jau beveik 20 metų jis čia lankosi kaip tarptautinio Thomo Manno festivalio globėjas, ne kartą yra dalyvavęs ir festivalio Žodžio programos diskusijose.

Adamkaus įsitikinimu, šio renginio puoselėjamos Th.Manno humanistinės idėjos šiandien itin reikalingos ir svarbios, o stabilūs renginio gerbėjai, suvažiuojantys iš Lietuvos ir užsienio, liudija„susikalbėjimo, dialogo, tolerancijos ir supratimo galimybę“.

Šeštadienio vakarą ši tarptautinė menų šventė įžengė į Kuršių neriją jau 23-ią kartą, šįsyk kviesdama padiskutuoti visiems aktualia tėvynės tema.

Prasminga renginio įžanga tapo atidarymo vakarą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje V.Adamkaus tartas sveikinimo žodis.

„23-eji metai atrodo trumpas laiko tarpsnis valstybė, tautos, o juo labiau žmonijos istorijoje. Tačiau jis buvo kupinas įvykių ir permainų, kurias lydėjo viltis. Rodėsi, štai dabar rasis daugiau savigarbos, supratimo, mažės konfliktų, o žmonės pagaliau suvoks, kad vienintelė įmanoma mūsų būties kalba – tai pagarbos, tolerancijos, įsiklausymo kalba. Deja, tai ir išliko labiau vilties negu tikrovės erdvėje. (…)

Ar tėvynė Europa tikrai kiekvienam žmogui užtikrina saugų, orų gyvenimą saugioje ir orioje tėvynėje?“ – retoriškai klausė Prezidentas, paminėdamas Ukrainą, Gruziją, Moldovą.

Jis ragino įsiskaityti į Th.Manno žodžius kaip į savojo laiko liudijimą ir mums visiems skirtą laišką, nes pagarba žmogui, jo teisei į laisvę, tautų ir gyvenimo įvairovė – tai pamatinės jo kūrybos ir gyvenimo nuostatos. „Kai skriaudžiamos broliškos tautos, negalima nei tylėti, nei likti abejingiems“,  – pabrėžė V.Adamkus ir dėkojo visiems, kurie prisideda prie Th.Manno atminimo išsaugojimo.

„Tėvynių Europos“ temą atidarymo vakare įspūdingai pratęsė muzika. Garsus austrų baritonas, „Grammy“ apdovanojimo laureatas, Zalcburgo „Mozarteum“ universiteto profesorius Wolfgangas Holzmairas su kolege iš „Mozarteum“, Nidoje gimusia pianiste Gaiva Bandzinaite panardino publiką į dviejų didžių, skirtingose epochose gyvenusių  austrų kompozitorių dvasinės tėvynės paieškas.

Festivalio aistruolių pamėgtas Franzas Schubertas (1797-1828) šį kartą tapo dar niekada čia neskambėjusio Ernsto Kreneko (1900-1991)savotiškukomentuotoju. Neįprastas dviejų kūrėjų dialogas prikaustė klausytojų dėmesį ir dėl nepaprastos atlikėjų meistrystės bei įtaigos. Šiandien nedažnai koncertuojantis W.Holzmairas maždaug prieš 20 metų sudarė šią unikalią dainų programą ir tobulai ją nugludino.

Liepos 14-osios vakare festivalio publikos Evangelikų liuteronų bažnyčioje laukia dar vienas ypatingas rečitalis. Pirmą kartą po šios bažnyčios skliautais suskambės vieno žaviausių lietuvių tenorų Edgaro Montvido balsas. Solistas su britų pianistu Simonu Lepperiu atliks rinktinių operų arijų ir dainų programą.

Kiti sekmadienio renginiai taip pat verti atidėti maudynes jūroje. Pirmą kartą į pokalbį Th.Manno memorialinio muziejaus terasoje pakvies Th.Manno brolio Heinricho šeimos atstovas – jo vaikaitis, Čekijoje užaugęs režisierius ir rašytojas Jindrichas Mannas.

Iš karto po susitikimo Kuršių nerijos muziejuje atsidaro Nidos kolonijos menininkių seserų Annos ir Helenės Michelau akvarelių ir fotografijų paroda iš privačių kolekcijų. Daugelis šių moterų darbų iki šiol buvo žinomi tik iš pavadinimų senuose kataloguose.

O dieną užbaigs nebylaus 1924-ųjų austrų režisieriaus Hanso Karlo Breslauerio filmo „Miestas be žydų“ seansas. Šį kūrinį tik per stebuklą pavyko išgelbėti nuo nacių sunaikinimo, surinkus po pasaulį pasklidusias jo atplaišas ir rekonstravus visumą. Filmą gyvai garsins specialiai šiai premjerai muziką sukūręs garso ir medijų menininkas Thomasas Köneris.

Atkreipiame dėmesį, kad visos kino naktys yra perkeltos į Nidos bendruomenių namus (Taikos g. 17).

Pagrindinis festivalio rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba