KAM GALVOTI APIE PRAEITĮ?

Septintoji XXIV tarptautinio Thomo Manno festivalio diena darkart išryškino vieną iš šiųmečio renginio leitmotyvų – būtinybę permąstyti praeitį iš kuo įvairesnių perspektyvų, fiksuojant tai, kas negrįžtamai prarasta ar tikslingai nuslėpta, šviesesnės ateities vardan, bei amžinųjų vertybių reikšmę moderniame pasaulyje.

Žodžio programos renginyje pristatant istorikės, Th. Manno kultūros centro kuratoriumo narės Nijolės Strakauskaitės knygą „Juodkrantės kurorto „aukso amžius: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“, kuri šiemet pasirodė ir vokiečių kalba, diskutuota ne vien apie autorės atliktą didžiulį darbą tiriant XX a. antrojoje pusėje prastu tonu laikyta temą – kurorto vokiškąją praeitį, bet ir apie tai, ką iš šio primiršto laikmečio būtų galima pritaikyti šiandien.

XIX–XX a. sandūroje sutapus net keliems palankiems veiksniams, Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio tapo pagrindiniu Kuršių nerijos kurortu su promenadomis, viešbučiais, maudyklomis – visu paslaugų kompleksu, kurį šių dienų terminais apibūdintume kaip SPA. Renginio publika itin domėjosi galimybe išsaugoti anuos laikus menantį Juodkrantės miško parką, įprasminti istoriją atminimo ženklais.

Renginio svečias, Lenkijos Luko (Ełk) regioninio kultūros muziejaus vadovas Rafał Żytyniec, atkreipė dėmesį ir į Rytų Prūsijos etninių mažumų – kuršių bei mozūrų – padėties ano meto visuomenėje pokyčius bei šios temos aktualumą. Turistų bendravimui su vietiniais gyventojais kuršiais, pastarujųjų vaidmeniui kurorto istorijoje N. Strakauskaitės knygoje skirta nemažai dėmesio. Anot svečio, tai esąs svarus indėlis į modernias regionų studijas. Ne ką mažiau svarbu, kad istorikų atradimai ir įžvalgos pasiektų plačiąja visuomenę, paskatintų į praeitį pažvelgti atskirų etninių grupių žvilgsniu.

Su aptartomis temomis rezonuoja ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje šiuo metu veikianti šiuolaikinių menininkų ir Europos menų akademijų studentų parodos „Bitcoinų kasyba ir etninių mažumų lauko įrašai“ bei „SupaStore Akademija“.

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje penktadienį trečiuoju koncertu užbaigtas Ludwigo van Beethoveno gimimo 250-osioms metinėms skirtas ciklas „Hommage à Ludwig“. Sugretinus senosios ir naujosios Vienos mokyklos atstovų L. van Beethoveno bei Antono Weberno kūrinius, atsiskleidė jų skirtybės ir paralelės. Kūrinius atliko fortepijoninio trio „Kaskados“ nariai bei pianistas Daumantas Kirilauskas. Klasikinės Vienos dvasią dar labiau sustiprino šio festivalio puošmena – bendradarbiaujant su Dainiaus ir Dalios Sverdiolų firma „Organum“ į bažnyčią specialiai atgabentas gražuolis „Bösendorfer“ fortepijonas, sukurtas šioje seniausioje prabangos klasės pianinų manufaktūroje, įsikūrusioje Austrijoje.

Abejingų nepaliko kino programos filmas, pristatytas bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje – įtampos kupina tikrais faktais paremta lenkų režisierės Agniezskos Holland istorija „Ponas Džounsas“ (2019 m.) apie britų žurnalistą, tapusiu Holodomoro tragedijos Ukrainoje liudininku ir atkakliai siekusiu atskleisti pasauliui tiesą. Įtaigus pasakojimas darkart paskatino susimąstyti apie tiesos ir netiesos – taip pat ir istorinės – reikšmę, ir vertybinių orientyrų svarbą.

© Gintauto Beržinsko fotografijos