Liepos 15 d. 18.00 val.
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (E. A. Jonušo g. 3, Nida)
Dalyvaujantys menininkai: Agnė Juodvalkytė, Mila Kostiana, Anna Sorokovaya, Borys Kashapov, Christian Raduta, Daniela Palimariu, Dasha Chechushkova, Fattucchiere (Marta Margnetti ir Giada Olivotto), Jan Bachynsky, Kseniia Shcherbakova, Marta Margnetti, Natasha Kushnir ir Zoya Laktionova (TBC: Titilayo Adebayo, Sarah Staton)
Kuratorė: Lesia Kulchynska
Šioje erdvėje, miškų paunksmėje, lengva pasiklysti svajonėse. Ar turėtume pasinaudoti šia galimybe? Būti saugiam iš pamatų drebinamame pasaulyje – privilegija; ir, greičiausiai, laikina. Kaip ja tinkamai pasinaudoti? Būnant saugiai pasiklydusiems mums tenka galimybė patyrinėti nežinią ir gludžiai prie jos prisitaikyti, pasiruošiant tikriesiems keblumams, tykantiems už šio svetingo miško pakraščių.
Visai netoli šios ramybės oazės vyksta karas. Karas – tai nestabilumo, nenuspėjamumo ir pavojų šaltinis. Karo metu ateitį galima tik spėlioti arba už ją melstis, bet ne ja pasikliauti. „Planavimas mane paralyžiuoja,“ – sakė mano bičiulis iš Ukrainos uostamiesčio Mariupolio – dabar nebeegzistuojančio, nes buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus kartu su savo gyventojais. Planavimas, galimas „įprastame gyvenime“ su aiškia perspektyva, nežinios laikais neaktualus. Kokių dar turime strategijų susisaistyti su ateitimi ir pažaboti dabartį?
Tarkim, kad esame įstrigę laikinumo būsenoje. Kad ir ką dabar patiriame, tai laikina. Nepaprastosios padėties taisyklės laikinos. Nepaprastosios padėties sąlygomis priimami sprendimai laikini. Namus palikę ir apsigyvenę kitur ten yra laikinai. Neaprėpiama parama, kurią gauname ir teikiame vieni kitiems, laikina. Kaip mums įsikurti šioje laikinoje erdvėje? Kaip įsirengti laikinus namus? Apie ką svajojame neturėdami jokios numatomos ateities?
„Negrįžkit į įprastą gyvenimą,“ – savo Facebook paskyroje rašė mano draugas menininkas, nuo pat pirmų karo dienų likęs Kyjive. Dabar, paskelbus nepaprastąją padėtį, ten vyksta pernelyg daug neįtikėtinų dalykų. Staiga daugybė žmonių suvokė, kad būti pasiklydusiam nenuspėjamybėje yra privilegija, kai jų nebeapriboja nei trokštama ateitis, nei apibrėžta dabartis. Net jei tai tetrunka vieną dieną ar dar trumpiau, kam rūpi – rytojus vis tiek niekam negarantuotas. Ar turėtume atrasti šias galimybes?
Kai tikrovė griūva, svajotojai gali staiga įžvelgti savo asmeninę ypatingą misiją. Nėra nuspręsta, su kokiu pasauliu susidursime pasibaigus tranzicijos laikotarpiui. Svajotojų svajonės galėtų būti šio pasaulio pagrindas. Pasikalbėkim su jais.
„Sweet Dreams Foundation“ finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, Ukrainos ekstremalių situacijų meno fondo. „Parodą „Sweet Dreams Foundation” remia ir Goethe’s institutas. Tai dalis plataus priemonių paketo, kuriam finansavimą skiria Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš papildomų 2022 m. biudžeto lėšų Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams sušvelninti.”