2022 m. rugsėjo 29 – spalio 2 d. Nidoje Thomo Manno kultūros centras organizuoja euroart generalinį suvažiavimą.
Dailininkų kolonijos kaip reiškinys atsirado XIX a. pirmoje pusėje, kuomet menininkai, ypač tapytojai, įkvėpimo ėmė ieškoti toli nuo miestų nutolusiose vietovėse. Juos skatino tiek paprastesnės, natūralesnės egzistencijos troškimas, tiek noras atsikratyti akademizmo mene. Be kraštovaizdžio, gausus įkvėpimo šaltinis buvo ir vietos gyventojai. Kartu su dailininkais į naujai susikūrusias dailininkų kolonijas visoje Europoje atvyko įvairių sričių draugai: rašytojai, poetai, kompozitoriai, muzikos ir teatro pasaulio atstovai, meno kritikai ir kolekcininkai. Dailininkų kolonijos tapo jų susitikimų vieta. Nidoje taip pat susiformavo dailininkų kolonija, tapusi vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta: tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Deja, po Antrojo pasaulinio karo dailininkų kolonijos prarado egzistenciją.
Pasibaigus Šaltajam karui Europoje paplitusios menininkų kolonijos atgimė iš naujo, siekiant ne tik išsaugoti savo praeitį, bet ir sukurti naujos – bendros – meninės ateities galimybę. 1994 m. buvo sukurta euroart Europos menininkų kolonijų federacija, kuri yra esminis tinklas šiam tikslui pasiekti. euroart įkurta Briuselyje, globojant Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.
Šiuo metu euroart sudaro apie 70 organizacijų narių, asocijuotų organizacijų ir asmeninių narių iš 13 Europos šalių: Austrijos, Belgijos, Danijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos. euroart nariai kartu rengia parodas, keičiasi nuomonėmis, žiniomis ir menininkais. Kasmetiniuose susitikimuose jie ne tik informuoja vieni kitus apie įvykius savo kolonijose, bet ir visi kartu siekia didesnio kultūrinio supratimo ir bendradarbiavimo Europos kontekste.