THOMO MANNO FESTIVALIO TREČIOJI DIENA: VAIZDUOTĖS LABIRINTUOSE

Atgal į sąrašą

2019-07-17

23-čius metus rengiamas tarptautinis Thomo Manno festivalis tarsi laviruoja tarp dviejų polių – žymiojo rašytojo, Nobelio premijos laureato idėjų sklaidos bei jo gyvenimo, kūrybos, asmenybės studijų. Ši tradicija puoselėjama ir šiemet.

Korifėjo kūrybos ištakos

Th.Manno kūrybos rytiniai skaitymai Kuršių nerijos istorijos muziejuje vėl stebina klausytojus bei rengėjus: pirmieji čia atranda nežinomą Th.Manną, antruosius džiugina neslūgstantis susidomėjimas jo kūryba, kuri Lietuvos leidėjams nėra įdomi.

Germanistas Antanas Gailius, užuot perskaitęs Nidoje tris pasirinktas savo išverstas ankstyvąsias Th.Manno noveles „Laimė“, „Kerštas“ ir „Mirtis“, publikai pageidaujant, turėjo pridėti dar kelias.

„Smagu buvo grįžti prie vokiečių kalbos ir Th.Manno, nes pastaruoju metu verčiu tik Nyderlandų autorius. Th.Mannas leidėjų nedomina, jis sunkokas šiuolaikiniams skaitytojams. Be to, yra pakankamai daug išleista jo kūrybos, o pakartotiniam leidimui paramos negausi. Aš niekaip neįtikinu leidėjų netgi perleisti „Daktarą Faustą“, kuris yra pasirodęs tik vieną kartą“, - apgailestavo vertėjas.

Th.Manno apsakymų tomas taip pat buvo išleistas jau labai seniai, daugybė apsakymų dar iš viso nėra versti.

„Šį rašytoją žinome iš didžiųjų jo romanų, nors jis visą laiką kūrė ir noveles.  Ankstyvosios novelės, nuo kurių prasidėjo Th.Manno kūryba, yra tarsi kito autoriau darbai, bet jau pranašauja didelio talento atėjimą. Rašytojas sugebėdavo susiurbti ir meistriškai panaudoti visa, ką matė aplinkui“, - pasakojo A.Gailius.

Tuo galėjo įsitikinti ir jo skaitymų dalyviai. Jau antrus metus vertėjas pristatinėjo Kuršių nerijos istorijos muziejuje ankstyvuosius Th.Manno kūrinius. Mat Vilniaus mažasis teatras panoro spektaklio pagal Nobelio premijos laureato ankstyvąsias noveles ir užsakė A.Gailiui jų vertimus.

Pernai režisierės Gulnaz Balpeisovos pastatytame spektaklyje „Manno laimė“ yra panaudoti šių novelių fragmentai. O beveik visus naujai išverstus apsakymus jau galima rasti „Naujajame židinyje“ - tai paskutinė Th.Manno leidybos naujiena.

Tėvynė – be sienų

Lietuvių kilmės rašytojas iš Kanados Antanas Šileika susitikime su festivalio publika bandė įtikinti, jog rašytojo vaizduotė gali atstoti net tėvynę.

1944-aisiais šio kūrėjo šeimai pasitraukus iš Lietuvos, jis gimė jau Kanadoje, būsimajame Toronto priemiestyje Vestone. Tačiau, nepaisant pasiturimo gyvenimo, visada jautėsi tarsi „perkeltas“ į šią šalį ir dar blogiau – gyvenantis „vietoje, kuri yra beveik niekur“. Negana to, anot rašytojo, tėvai irgi buvo atvykę „iš niekur“, nes Lietuva, prijungta prie Sovietų Sąjungos, buvo išnykusi iš žemėlapio.

„Beveik visą gyvenimą ieškojau savo tėvynės ir dažnai ta tėvynė buvo tik mano vaizduotėje. Aš sugebėjau išspręsti savo nebuvimo problemą tapdamas rašytoju“, - prisipažino A.Šileika.

Bibliotekų ir knygų dėka jis teigė suradęs savo Europos tėvynę, kuri apima daugybę pasaulių – Česlavo Milošo, Tado Ivanausko, nepriklausomos Lietuvos karininko Konstantino Žuko,  kontržvalgybininko Jono Budrio. „Šios vaizduotės tėvynės yra turtingai aprašytos, jos laukia manęs. Aš einu į šias tėvynes rašydamas, gyvenu ten mintimis. Mano romanai – šių prisiminimų tąsa“, - aiškino A.Šileika.

Paskutiniame Lietuvoje ir Kanadoje išleistame jo romane „Laikinai Jūsų“ rašoma ir apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923-aisiais.

Kompozitorių dialogas

Netikėtai dideliopublikos susidomėjimo pirmadienį sulaukė „Lietuviškos muzikos valanda“ Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, skirta iškiliems kompozitoriams Eduardui Balsiui (1919-1984) ir Vytautui Barkauskui (g. 1931). Vakaras priminė ne tik šių klasikų kūrybos perlus – E.Balsio Koncertą ir V.Barkausko Partitą smuikui solo, virtuoziškai pagriežtus Ingridos Armonaitės, bet ir itin retai atliekamus įspūdingus kūrinius.

Kauno kvartetas atgaivino romantišką ankstyvąjį E.Balsio Styginių kvartetą, choras „Aidija“ – V.Barkausko Septynias miniatiūras kameriniam chorui, gaiviai nuskambėjo ir jo „Monologas“ obojui, atliekamas Ugniaus Dičiūno.

Prisiminta ir buvusi ilgametė festivalio muzikos programos kūrėja Ona Narbutienė kaip svarbiausia E.Balsio kūrybos turinėtoja. Šio kompozitoriaus 100-metis plačiai minimas šalyje, tad prie to prisidėjo ir Thomo Manno festivalis. Visus koncerto artistus publika pelnytai apdovanojo kaitriomis ovacijomis.

Netrukus festivalis pažers ir lietuviškos muzikos naujienų – jau trečiadienį čia skambės Teisučio Makačino ir Onutės Narbutienės kūrinių premjeros.

Ypatingi vakarai taip pat laukia kino mėgėjų. Raginame nepraleisti antradienį Bendruomenių pradedamo rodyti vokiečių režisieriaus Edgaro Reitzo dviejų dalių filmo „Kita tėvynė – ilgesio kronika“ apie du brolius, susiejusius savo likimą su tikrąja ir svajonių tėvynėmis.