Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodis 2018 m. festivalio atidaryme

Atgal į sąrašą

2019-03-17

Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodis, pasakytas 2018 metų liepos 14 dieną Nidoje, Thomo Manno festivalio atidaryme 

Gerbiamieji Thomo Manno festivalio rengėjai ir svečiai,
Didžiojo humanisto dvasios saugotojai, puoselėtojai ir skleidėjai,

Yra dalykų, kurių pats buvimas suteikia mūsų gyvenimui grožio ir prasmės. Kalbu apie Thomo Manno festivalį. Tai, kad jis tęsiasi, kad jis kasmet sukviečia humanistinės minties ir meno gerbėjus, kad mes vėl ir vėl rankamės į koncertus ir parodas, paskaitas ir diskusijas, liudija: to reikia. Žmonėms reikia išmintingų žodžių ir tikrųjų vertybių, žmonėms reikia tikros literatūros, tikros muzikos, tikro meno. Žmonėms reikia tikro gyvenimo – sąžiningo, nesumeluoto ir neišgalvoto. Tokio, kokį matė ir kokį užrašė, iškilus vokiečių rašytojas.       

Tokio gyvenimo galimybę mums ir primena Thomo Manno festivalis. Galimybę dar kartą atrasti žmogaus, gamtos ir kultūros ryšį. Tas ryšis visada yra, jis neatsiejamas. Deja, kartais jis, kaip ir visos kitos harmonijos ir santaros idėjos, nustumiamas į antrą planą, o žmonės leidžiasi užvaldomi vienadienių tikslų, piktų emocijų, neapykantos. Pasaulis nuolat banguoja tarsi Kuršių marios, ant kurių kranto esame. Ramius taikos laikotarpius keičia nauji iššūkiai, nauji sukrėtimai, o šiuos – nauji susitarimai, lydimi vilties, kad galgi šį kartą žmonės suvoks, kad visi tarsi vienoje valtyje esame viename pasaulyje, viename laike. Ir kito nebus.

Tačiau, ir kalbėdamas tokius žodžius, lieku optimistas ir tikiu žmogumi. Aš sąžiningai prisipažįstu: nežinau, koks bus naujas pasaulis, kiek jame bus demokratijos ir su kokia mina mes jį pasitiksime. Bet sąžiningai prisipažįstu ir kitą dalyką: nėra jėgos, didesnės už viltį. Savo gyvenime patyriau daug įvairių išmėginimų, esu buvęs ir labai netoli fizinio sunaikinimo. Tačiau viltis visada nugali, viltis visada gelbėja ir pavienį žmogų, ir tautą, ir pasaulį. Taip buvo ir taip bus visada.              

Todėl leidžiu sau ir linkiu Jums pasitikėti ir tikėti šiuo pasauliu. Linkiu turėti drąsos priimti pasaulį jį tokį, koks yra – su visomis jo problemomis, neteisybe, skriaudomis, tragizmu. Bet kartu – su visu jo vidiniu ir išoriniu grožiu. Apsidairykime. Atsiverskime knygą. Įsiklausykime į muzikos garsus ir pakelkime akis į paveikslą. Tai ir yra pasaulis. Tikrais pasaulis. Praeities, dabarties ir ateities pasaulis, Thomo Manno ir kiekvieno iš mūsų pasaulis. Ir mūsų susitikimas šiame festivalyje – neatskiriama šio pasaulio dalis.

Tad – linkėdamas pasitikti naują pasaulį atvira širdimi, lydimiems tikros vilties – sveikinu visus Thomo Manno festivalio svečius, sveikinu visą Jūsų bendruomenę!