Nepelnytai užmiršta ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina

Atgal į sąrašą

2017-07-17

Trečioji Thomo Manno festivalio diena svečius viliojo dailės, muzikos ir kino menu.

Pirmadienio popietę Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaryta paroda „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina”. Pasak parodą pristačiusios menotyrininkės Laimos Laučkaitės, Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin) yra viena pirmųjų moterų ekspresionisčių Europoje. Jos kūrybai būdingas dekoratyvumas, ryškių, atvirų spalvų deriniai, neramios, dramatiškos nuotaikos, mistiškos vizijos. Ji tapė figūrinius paveikslus, kuriuose vaizdavo miesto gyvenimo scenas, peizažus su žmonių procesijomis.

„Žymi XX a. pradžios Vokietijos dailininkė, buvo susijusi su Lietuva. Kilusi iš dvarininkų šeimos, carinės Rusijos generolo duktė gavo puikų išsilavinimą ir menui pašventė savo gyvenimą. Marianos vaikystė prabėgo Lietuvoje, nuo 1868 m. ji gyveno Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1879 m. M. Veriovkinos tėvai įsigijo dvarą Vyžuonėliuose prie Utenos ir pavadino jį „Blagodat“ (rus. “palaima”). Čia Mariana praleisdavo savo vasaras, mėgo jodinėti žirgais, medžioti, gydė vietinius gyventojus. Šiame dvare prasidėjo jos kelias į dailę, jai ėmus tapyti, tėvai parke pastatė ateljė.“, - pasakojo menotyrininkė L. Laučkaitė.

M. Veriovkina iš Miuncheno nuolat grįždavo į Lietuvą, 1909–1910 m. viešėjo Kaune, 1914 m. – Vilniuje, kur jos brolis Petras Veriovkinas buvo gubernatoriumi. Dailininkės kūryboje nemaža paveikslų lietuviškais motyvais: „Kelias Lietuvoje“ (1907), „Policijos postas Vilniuje“ (1914), „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“ (1914). Marianos Veriovkinos kūryba šiandien saugoma Askonos (Šveicarija) moderniojo meno muziejuje, o parodoje Nidoje pristatomos dailininkės paveikslų faksimilės iš šio muziejaus. Vyžuonėlėse prie Utenos išliko dvaro pastatai su dailininkės ateljė, tačiau jie baigia sunykti, tad dvaro išsaugojimu rūpinasi Marianos Veriovkinos draugija, nuo 2014 m. kasmet rengianti dailininkei skirtus tarptautinius plenerus ir simpoziumus.

Vakare Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje skambėjo „Mannų šimtmečiui“ skirtas koncertas. Jo pradžioje skambėjo 1917 m. sukurtas, tuomet dar jauno, 23 metų Paulio Hindemitho „Trys pjesės violončelei ir fortepijonui (op. 8). Susirinkusieji išgirdo ir Luigi Dallapiccola kūrinį „Sonatina canonica su Capricci di Niccolò Paganini“ fortepijonui. L. Dallapiccola buvo vienas pirmųjų italų kompozitorių pradėjęs naudoti dodekafonijos techniką. Koncerte taip pat skambėjo Frank Bridge fortepijoninį trio „Phantasie c-moll“. Koncerto klausytojams violončele griežė Robertas Grodas, fortepijonu skambino Eugenijus Žarskus bei viešnia iš Vokietijos Han-Gyeol Lie. Auditorijos aplodismentų sulaukė ne tik jie, bet ir tą vakarą koncertavę fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas) bei Povilas Jacunskas (violončelė).

Trečiąją Thomo Manno festivalio dieną Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ prasidėjo kartu su Goethe's institutu organizuojami kino vakarai. Dvejuose šią dieną vykusiuose seansuose žiūrovai išvydo pirmąjį pasaulyje pilnametražį animacinį filmą „Princo Achmedo nuotykiai“, sukurtą 1926 metais režisierės Lotte Reiniger . Nebylųjį filmą gyvai įgarsino vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.