Idėja atkurti Nidos dailininkų koloniją

Atgal į sąrašą

2020-12-20

Neringos muziejai kartu su partneriais įgyvendina projektą "Gamtos ir kūrybos erdvėse: Nidos

dailininkų koloniją atkuriant", kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto tikslas: stiprinant

vietos kultūrinį identitetą, meninėmis ir literatūrinėmis raiškos priemonėmis padėti pagrindą Nidos

dailininkų kolonijos atkūrimo idėjai, sukuriant naują tarptautinę meninę-kultūrinę erdvę kultūros

paveldo objekte Nidoje.

Unikali ir iki šiol Europoje žinoma Nidos dailininkų kolonija XIX a. pabaigoje įsikūrė žvejų

kaimelyje. Nidos, kaip ir kitų panašiu laiku Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse

pradėjusių formuotis dailininkų kūrybos centrų svarba XIX a. pab.–XX a. pr. Europos tapybos

istorijai toli peržengė vienos šalies ribas. Pajūrio, pamario kraštovaizdžio ir kūrybai palankios

atmosferos įkvėpti dailininkai Nidoje kūrė darbus, turėjusius įtakos atsinaujinančiai tapybai ir

ekspresionizmo srovei.  Nidoje tuo metu viešėjo apie 300 dailininkų, kurie čia lankėsi ir kūrė, taip

pat čia viešėjo žymūs rašytojai, muzikai, aktoriai, fotografai, kitų meno sričių atstovai. Nidos

dailininkų kolonijos gyvavimo metu joje sukurta gausa meno kūrinių, šiuo metu žinomų visame

pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir baigtis priverstinai nutraukė garsiosios organizacijos

veiklą, dalis dailės kūrinių sunaikinta, dalis pateko į Vokietijos Rytprūsių krašto muziejų

Liuneburge.

Pastaruosius kelerius metus Nidoje pradėti pirmieji projektai, kuriais siekiama atgaivinti išskirtinę regione Nidos dailininkų koloniją. Du unikalūs reiškiniai: europinės reikšmės menininkų sambūris, žinoma Nidos dailininkų kolonija ir privačių kolekcininkų klaipėdiečio Aleksandro Popovo ir vilniečio Alvydo Pikelio sukaupti tapybos ir grafikos rinkiniai, jau kelerius materializavo istorinę dailininkų koloniją. Šių kolekcijų pagrindu surengtos meno parodos Nidos, Juodkrantės ir Klaipėdos bendruomenėms. Per dešimtmetį sukauptame A. Popovo rinkinyje atstovaujama didžiosios dalies Nidos dailininkų kolonijoje buvojusių dailininkų kūryba. Rinkinio paveikslai atskleidžia plačią stilistinę ir motyvų įvairovę, kuria pasižymėjo ilga kolonijos istorija: dailininkų žvilgsnį į Klaipėdos krašto gamtą, žmones, žvejų kasdienybę, byloja apie nepakartojamą, tarp vandenų, jūros ir marių įsiterpusios siauros žemės juostos savitumą, kuris taip traukė ir žavėjo menininkus. Rengiamu projektu siekiama nepertraukti jau tradicija tapusių meninių parodų pristatymus Neringos mieste, taip siekiant sukurti vaizdų ir reikšmių šaltinį, iš kurio bendruomenė gali semtis medžiagos savo tapatybės rėmams užpildyti. Dabartinės bendruomenės gyvenimui meninės parodos padėtų suformuoti aiškų savivaizdį, formuotų bendruomenės tikslus, vertybes ir įsitikinimus.

Nemažiau svarbūs projektui yra kiti materialūs ženklai (pastatai, vietos, kraštovaizdis), išskiriantys Nidą ir visą Kuršių neriją, taip pat Klaipėdą, kaip regioną, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo gimė, augo ar pabuvojo iš kitų vietovių atvykę dailininkai, savo kūryba susiję ir su krašto gamta, ir su Nidos dailininkų kolonija. Ypatingą vietą čia užima dailininkas Ernstas Mollenhaueris, kurio palikimas yra saugomas Vokietijos Rytprūsių krašto muziejuje Liuneburge. Rinkinį sudaro per 200 paveikslų, eskizų, taip pat asmeninių daiktų, fotografijų. Šio rinkinio profesionalus ištyrimas, suskaitmeninimas padėtų platesniam visuomenės ratui, ypatingai Neringos bendruomenei, giliau susipažinti su unikaliu kultūros paveldo reiškiniu, gyvavusiu Nidoje XIX a. pab. - XX a. I pusėje. Nidos dailininkų kolonijos palikimo sklaida internetinėse prieigose, lengvesnis informacijos prieinamumas suteiktų galimybę Neringos miesto bendruomenei sustiprinti vietos kultūrinį identitetą, šis palikimas taptų Nidos savastimi, jos pasididžiavimu ir vizitine kortele. Neringos miestas šiuo metu plėtoja idėją atkurti dailininko Ernsto Mollenhauerio studiją, išlikusią nesuniokotą po Antrojo pasaulinio karo ir įkurti čia europinės reikšmės tarptautinę meninę-kultūrinę erdvę. Rengiamu projektu planuojamos parodos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, pokalbių ciklai, literatūros vertimai ir leidyba padėtų pirmuosius pagrindu lengvesniam bendruomenės įsisavinimui, kokioje unikalioje vietoje jie gyvena ir kokį unikalų kultūros pagrindą privalo išsaugoti.

Naujos, tvarumu grįstos  meninės-kultūrinės erdvės sukūrimas jos dalyviams suteiks galimybę ne tik pajusti, išgyventi  buvusią „menininkų rojaus“ atmosferą, bet ir pažvelgti į regiono kultūros paveldą nauju žvilgsniu. Tai mėginimas kurti konkrečias erdves ne tik meninei veiklai, bet ir patirčiai, apmąstymams ir diskusijai apie sudėtingus ir šiais laikais plačiai paplitusius kultūrinius ir politinius reiškinius.

Projekto programoje numatytas ir suplanuotas pokalbių ciklas, į kurį bus kviečiami profesionaliausi Nidos dailininkų kolonijos, Klaipėdos krašto ir Neringos miesto istorijos ir kultūros paveldo specialistai, kursiantys diskusijas su vietos bendruomene.

Projektas orientuotas į vietos bendruomenę, įvairaus amžiaus socialines ir kultūrines grupes, kultūra, jos paveldu besidominčią Lietuvos visuomenę ir užsienio turistus. Neringos muziejai renginiai ir projektai skiriami visiems besidomintiems profesionalia, aukšto lygio Lietuvos ir užsienio kultūra, Neringos miesto gyventojams ir jos svečiams, tokiu būdu prisidedant ir prie kultūrinio turizmo plėtros Lietuvoje. 

Projektą finansuoja:

Lietuvos kultūros taryba

Projekto partneriai:

Neringos savivaldybė