Thomo Manno festivalis jau ketvirtus metus prisimena Pirmąjį pasaulinį karą ir jo atspindžius visuomenėje, kultūroje bei mene. Istorikas dr. Nerijus Šepetys sako, kad Lietuvoje šis karas prisimenamas pernelyg menkai, pamirštant, jog nuo jo Europos gyvenimas smarkiai pasikeitė.

Dr. Nerijus Šepetys yra iš tų istorikų, kurie negyvena vien tik tuo istorijos tarpsniu, kurį tyrinėja ir aprašo mokslo žurnaluose. Istorikas Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje nuosekliai atskleidė ir ištraukė iš intelektinio šešėlio bolševizmo projektą, „parodydamas“ jam istorinę jo vietą.
„Ir objektyviai, ir subjektyviai Lenino bolševikai iki pat valdžios paėmimo buvo mažuma. Ir vis tiek jie ir vadinosi, ir buvo bolševikai. Kodėl? O todėl, kad tiesa ir tikrovė nesvarbu, svarbu valia ir jos steigiama galimybė, kurią reikia realizuoti. Svarbu įteigti, kad yra kitaip, nei visi regi esant ar visiems atrodo“, – Thomo Manno festivalio Žodžio programoje sakė N. Šepetys. Pasak jo, „norint pažinti bolševizmą, reikia mokytis apie jį kalbėti, antraip jis pats užkalbės mums dantį, primes sąvokas ir pasitrauks į šešėlį.“ Dekonstruodamas bolševikinį melą, kurį Thomas Mannas buvo gan gerai perpratęs, dr. Nerijus Šepetys pabrėžė: „Bolševikinis pasakojimas visada, taigi ir šiuo atveju yra ne apie (tikrus ir ne) faktus, – jis siūlo savitą daikto ir vardo santykį, kai fikcija mėginama prakišti už tikrovę. Ta fikcija ir yra: Didžioji (Spalio) socialistinė revoliucija. Nes tiesa yra ta, kad tą dieną nebuvo jokios revoliucijos, ir ne revoliucijos (net ne perversmo, o tiesiog uzurpacijos) keliu bolševikai paėmė valdžią“.

Tikras atokvėpis po Žodžio programoje išnarstyto bolševikinio melo buvo Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vykęs koncertas. Jis paskirtas festivalio debiutui – pirmą sykį jame dalyvaujantiems muzikams Vyteniui Gursčiui (fleita), Robertui Grodui (violončelė) bei Eugenijui Žarskui (fortepijonas). Gausiai susirinkusiems koncerto svečiams debiutantai grojo Johanno Sebastiano Bacho „Siuitą violončelei Nr. 5 c-moll“, Franciso Poulenc „Sonatą fleitai ir fortepijonui“, Bohuslavo Martinů, „Trio fleitai, violončelei ir fortepijonui, H 300“.

Po koncerto Thomo Manno festivalio publika rinkosi prisiminti jau kitą XX a. tragediją – Antrąjį pasaulinį karą ir holokaustą – primenantį filmą. Nidos KTIC „Agiloje“ Thomo Manno festivalio partneris Goethe’s institutas pristatė Marijos Schrader 2016 m. pastatytą vaidybinį filmą, „Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“, pasakojantį apie tragiškos lemties austrų rašytoją, kuris dėl savo žydiškos kilmės prieglobio turėjo ieškotis anapus Atlanto.