„Į NERINGĄ ŽIŪRĖTI ARCHITEKTŪROS VAŽIUOJA TIK ARCHITEKTAI“

Šitaip su šypsena konstatavo vienas iš knygos „Neringa. Architektūros gidas“ autorių, architektas Martynas Mankus. Jis kartu su leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaite ir istoriku Vasilijumi Safronovu liepos 13-ąją, trečiąją Thomo Manno festivalio dieną pristatė šį leidinį žodžio programos renginyje.

Iš tiesų – absoliuti dauguma poilsiautojų į Kuršių neriją atvyksta relaksuoti ir Neringą pirmiausia traktuoja kaip gamtos kampelį, o ne miestą. Tačiau, kaip pastebėjo V. Safronovas, dabartinė Neringa didele dalimi yra būtent žmogaus rankų kūrinys. Antraip jį būtų likusi smėlio dykyne.
Neringos vystymasis pastaraisiais šimtmečiais, istoriko vertinimu, buvo skatinamas prigimtinės žmogiškosios natūros prieštaros – viena vertus, taikyti besivystančios civilizacijos standartus natūraliai aplinkai ir ją tobulinti patogumo vardan, kita vertus, pabėgti iš industrinio pasaulio į gamtos prieglobstį.

XX a. pradžioje Juodkrantėje susiformavusi rivjera su prabangiomis vilomis ir promenadomis konkuravo su Nidos dailininkų kolonijos bohemiškąja dvasia bei žvejų trobomis nendriniais stogais. Šiandien svarstoma, kokių perspektyvų turi dabartinės Kuršių nerijos gyvenvietės, kodėl kurortuose negalėtų atsirasti, tarkime, SPA paslaugų centras, kuris teiktų jaukų prieglobstį dažnai žvarbiomis vėjuotomis dienomis, ir kaip savo pavidalą, laikui bėgant, pakeis sovietinio modernizmo architektūros pavyzdžiai.

Knygos autoriai, ėmęsi veiklos, pamatė, kad šis Lietuvos kraštas kultūros požiūriu menkai tyrinėtas. Tad pirminio sumanymo sudėti į vieną architektūros gidą Klaipėdą, Palangą ir Neringą teko atsisakyti. Pastaroji pasirodė esanti verta atskiros knygos, kurią leidėjai šiuo metu tobulina ir rengia kitiems leidimams, taip pat – ir užsienio kalbomis.

Th. Manno festivalio dalyviai siekia užpildyti ne tik tuščius kultūros tyrinėjimų puslapius, bet ir naujai perskaityti praeityje prirašytus.

Kuršių nerijos istorijos muziejuje poetas ir vertėjas Antanas Gailius liepos 13-ąją pradėjo šiemetinį Th. Manno kūrybos skaitymų ciklą ištrauka iš „Juozapo ir jo brolių“ ir susirinkusiesiems dovanojo malonumą klausytis klasikinio teksto. O senas festivalio partneris Kauno kvartetas atliko didingą praėjusių šimtmečių muziką, kurią taip pat mėgo rašytojas. Ludwigo van Bethoveno styginių kvartetu Nr. 12 Es-dur, op. 127 pradėtas kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms dedikuotų išskirtinai festivaliui parengtų trijų koncertų ciklas.

Gintauto Beržinsko fotografijos