PER KARANTINĄ GRĮŽOME Į DAUG NATŪRALESNĮ BŪVĮ

Šitaip, Thomo Manno vasarnamio verandoje antradienio, liepos 14-osios pavakarę, skaitydamas savo esė „Žieminiai česnakai, vabzdėjimas ir judėjimo greitis“, svarstė poetas, eseistas, žurnalo "Literatūra ir menas" vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas.

Šmaikščiai nagrinėdamas šiųmečio Th. Manno festivalio temą – „Orų ženklai“ – jis atkreipė dėmesį, kad, ko gero, visos žmonijos bėdos kyla iš aktyvumo ir nerimasties, nuolatinio spurdėjimo siekiant „tikslų“ ir „rezultatų“, išradimų ir atradimų, norint pagerinti savo buitį ir būtį, suvaldyti ir sureguliuoti gamtą.

Tuo tarpu, austrų poeto Thomo Bernhardo žodžiais tariant, „metai yra kaip ir metai prieš tūkstančius metų“, ir tai, panašu, bus labai įtikimai atskleidęs pavasarį mus užklupęs karantinas (kurį, kita vertus, ne vienas įvertino kaip katastrofą). Anot G. Norvilo, įprastomis aplinkybėmis raminamaisiais, apmalšinančiais žmogiškajai natūrai būdingą blaškymąsi, turėtų būti menas ir kultūra – kol skaitai knygą ar klausaisi muzikos, pasak autoriaus, negali žudyti, mažiau valgai, vartoji ir prakaituoji.

Iš publikos susidomėjimo Th. Manno festivalio renginiais galima spręsti, kad stabtelėjimas išgirdus kultūros balsą mums tebėra reikalingas. Savo mėgstamus renginių formatus ir temas čia atranda ir diskusijų, ir kino mėgėjai, ir melomanai. Ketvirtąją festivalio dieną, pastaruosius itin nudžiugino ilgamečių festivalio bičiulių – fortepijoninio trio „Kaskados“ – koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Įvairių epochų ir sudėtingumo repertuaru galintis pasigirti kolektyvas savo virtuoziškame pasirodyme šiuolaikinių kompozitorių kūrinius suderino su klasika. Koncerte skambėjo estų kompozitoriaus Arvo Pärto fortepijoninis trio „Mozart-Adagio“, lietuvių kūrėjos Ramintos Šerkšnytės koncertinė pjesė bei Johanneso Brahmso fortepijoninis trio Nr. 2 C-dur, op. 87.

Prieš vidurdienį festivalio lankytojai susitinka kavos ir literatūros skaitymų Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Antradienį estafetę iš Antano Gailiaus perėmė kita festivalio kuratoriumo narė, istorikė Ruth Leiserowitz, nudžiuginusi vokiškai kalbančią publiką: ji perskaitė vieną iš mažųjų Th. Manno literatūros paveldo pavyzdžių – jausmingą apsakymą „Ein Glück“.

Vakarais gero kino mėgėjai buriasi Kuršių nerijos istorijos muziejuje, kuris festivalio proga pavirto jaukia kino sale: čia iki penktadienio imtinai 22 val. rodomos aktualios Lietuvos ir Europos kinematografininkų juostos. Vakar G. Norvilo pasvarstymus apie žmogaus gyvenimą po katastrofų – gamtinių ir asmeninių – ir jų permąstymą pratęsė režisierės Doris Dörrie filmas „Linkėjimai iš Fukušimos“. Festivalio kino programa parengta drauge su Goethe‘s institutu bei Lenkijos institutu Vilniuje.

Gintauto Beržinsko fotografijos