KAS IŠGELBĖS PASAULĮ?

Menas, o ne mokslas – tuo įsitikinęs kultūros istorijos profesorius iš Estijos Marek Tamm, liepos 15-ąją Thomo Manno festivalyje skaitęs pranešimą „Kokia istorija reikalinga Antropoceno metu?“. Antropocenas, trumpai tariant, yra XXI a. stebima pasaulio ir mūsų planetos pokyčių visuma, siejama su žmogaus poveikiu gamtai. Tačiau ši problematika artima toli gražu ne vien ekologams. Anot M. Tamm, Antropocenas, be kita ko, reikalauja naujo požiūrio į istoriją, atsisakant tokių mums pažįstamų skirčių kaip gamtos arba žmonijos, tautos ar planetos istorija, o ir įprastos linijinės istorijos sampratos. Pavyzdžiui, į istoriją galima žvelgti ir iš gyvūno – kaip rūšies ar kaip labai konkretaus padaro: tarkime, Egipto žirafos, XIX a. padovanotos Prancūzijos karaliui, – perspektyvos, ką ir mėgina daryti šių dienų mokslininkai.

Festivalio svečio vertinimu, naujoji istorijos samprata tampa tarpdisciplininė, jungdamasi su gamtos ir gyvybės mokslais. Tai esąs neišvengiamas procesas, nes tik permąstydami praeitį, galime kurti geresnės ateities vizijas. Ir tiek joms subrandinti, tiek Antropocenui pažinti, M. Tamm pastebėjimu, ypač tinka menas. Dokumentinis kinas ir parodos – būdas susipažinti su šia plačia tema.

Džiugu, kad svečio įžvalgos sutampa su Th. Manno festivalio koncepcija. Apibendrinant šiųmetę renginio kino programa, jai labai tinka būtent Antropoceno terminas.

Vakare publikai parodytas vienas ryškių šiai temai skirtų kinematografijos pavyzdžių – Aistės Žegulytės 2018 m. dokumentinis filmas-esė „Animus animalis“, ne tik pasakojantis apie taksidermistų – gyvūnų iškamšų kūrėjų – profesijos virtuvę, bet ir keliantis daugybę klausimų apie žmogaus ir gyvūno santykį ir jų įvairovę, siūlantis naujai pažvelgti į meilės gamtai sąvoką. Pristatyme dalyvavusią juostos prodiuserę Giedrę Burokaitę žiūrovai apipylė klausimais apie filmo sumanymą ir kūrybinį procesą.

Trečiadienio programoje nepristigo vietos ir klasikinei literatūrai bei muzikai. Tradiciniuose ryto skaitymuose mėgstama ištrauka iš Thomo Manno „Užburto kalno“ pasidalijo kuratoriumo narys Laurynas Katkus.

Vakarinis koncertas pratęsė Ludwigui van Beethovenui skirtų festivalio renginių ciklą „Hommage à Ludwig“ duokle vokiškai vokalinei muzikai. Dainas atliko iš Austrijos atvykęs duetas – baritonas Wolfgangas Holzmairas ir iš Nidos kilusi pianistė Gaiva Bandzinaitė.

Fotografijos Gintauto Beržinsko