Kas yra „Pandoros skrynia“ jaunųjų kūrėjų lūpomis

Atgal į sąrašą

2017-07-20

Thomo Manno festivalio organizatoriai šiemet pirmą kartą surengė jaunųjų esė kūrėjų konkursą tema „Pandoros skrynia“. Konkurso idėja gimė neatsitiktinai – esė žanras buvo artimas rašytojui Thomui Mannui.

Festivalio komisija atrinko tris geriausias esė, o jų autorius – Vaidą Ambrasaitę, Ernestą Dambrauskaitę ir Aleksandrą Buroką – pakvietė pristatyti savo kūrybą Žodžio programoje. Komisijos vertinimu geriausiu pripažintas A. Buroko kūrinys.

„Ar kalti 1917 metų Rusijos įvykiai dėl šimtmečiui pasaulį užgriuvusių negandų? Ar mes galime būti tikri, jog viso to būtų išvengta, jeigu Vasario, Spalio revoliucijos būtų pakrypusios kita linkme? Galiausiai, kaip vertinti jau beveik trisdešimt metų žlugusią sistemą, kai istorija pasakojama arba su perdedančiu kartėliu, arba su pražiūrinčia nostalgija? Neketinu savo samprotavime ginčyti akivaizdžiai katastrofiškų 1917 metų padarinių, bet neketinu ir taikytis su klaidinančiu Rusijos, kaip viso pasaulio blogio šaltinio, portretu. Iš vienos pusės jis gimdo istorinį aklumą, iš kitos - tik provokuoja nostalgiškai prijaučiančius sovietiniam režimui“, - rašo A. Burokas. Tai pirmas viešas anglų filologiją Vilniaus universitete studijuojančio autoriaus darbas.

Pavakare V. ir K. Mizgirių menininkų namuose Nidoje atidaryta menininkų Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus metalo plastikos paroda „Regimybės“. Autoriai save vadina mažakalbiais, tad skulptūrą, kaip studijas Vilniaus dailės akademijoje, bei mažąją skulptūrą, kaip kūrybos ir raiškos priemonę, pasirinko sąmoningai. Skulptūra tampa jų lūpomis, menininkų minčių ir vertybių nešėja. 

Po parodos atidarymo festivalio svečiai išskubėjo į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, į koncertą „Spalio perversmo padariniai ir rusų kompozitorių kūryba“. Aleksandro Glazunovo kūrinį „Styginių kvartetas Nr. 5 d-moll, op. 70“ griežė Kauno kvartetas. Aleksandro Čerepnino „Sonata smuikui ir fortepijonui in F, op. 14“ bei Alfredo Schnittke‘ės „Senovinio stiliaus siuita smuikui ir fortepijonui“ atliko smuikininkė Ingrida Armonaitė, fortepijonu skambino Ingrida Baikštytė.

Ketvirtadienio vakarą užbaigė Kino naktis, kurioje lietuvių režisierius Audrius Stonys pristatė dokumentinį filmą „Moteris ir ledynas“, po kurio žiūrovai dar ilgai nesiskirstė, apiberdami A. Stonį galybe klausimų apie filmavimo patirtį ledyne, apie lietuvių mokslininkę glaciologę Aušrą Revutaitę, kuri daugiau nei 30 metų vienui viena gyvena Tian Šanio kalnuose Centrinėje Azijoje šalia Kazachstano, tirynėdama 3500-4000 metrų aukštyje egzistuojančią sustingusio vandens galybę – ledyną.