» Muziejaus darbo laikas

"Beje, atostogos Raušene turėjo ne tik literatūrinių, bet ir gyvenimo padarinių. Iš ten aplankėme Kuršių Neriją, (…) kelias dienas praleidome (…) Nidos žvejų kaimelyje ir buvome taip pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio, briedžių gyvenamų pušynų, kad nusprendėme (…) įsigyti nuolatinę buveinę" (T. Mannas, 1929 m.).

1929-1930 m. pagal architekto H. Reissmanno projektą Nidoje ant Uošvės kalno buvo pastatytas žvejo trobesį menantis namas. 1930 m. liepos 16 d. Thomas Mannas su šeima atvyko į savo naująjį vasarnamį. Katia Mann rašė: "Buvo labai graži veranda su stiklinėmis kelių dalių durimis. (…) Iš verandos - durys į svetainę - svarbiausią mūsų šeimynos kambarį. Ten buvo jauki kertė, kur stovėjo suolas, kelios kėdės ir apskritas stalas, prie kurio galėjo susėti septyni - aštuoni žmonės. Iš šeimynos kambario - langelis į virtuvę. Visi kiti kambariai - miegamieji. Antrajame aukšte, tiesiai iš prieangio užlipus, buvo mano vyro darbo kambarys. Šalia, dešiniau, jo miegamasis".

Rašytojas su šeima Nidoje praleido tris vasaras (1930-1932). Čia jis laikėsi įprastinės darbotvarkės. Toliau rašė "Juozapą ir jo brolius", eseistiką "Mano vasarnamis", straipsnius ("Ko mes turime reikalauti", "Kalba jaunuomenei", "Velzungų kraujas"), laiškus redakcijoms, leidykloms, vertėjams, bičiuliams.

1932 m. vasarą, prieš septyniasdešimt metų, Thomas Mannas ir jo šeima paskutinį kartą vieši Nidoje. Praėjus keliems mėnesiams, jis išvyksta skaityti pranešimo į Šveicariją ir iki savo mirties (1955 m.) į Vokietiją jau niekad nebegrįžta. Jo egzilis trunka daugiau nei dvidešimt metų. VI-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio koncertų, pranešimų, diskusijų bei filmų pagrindinė tema - egzilis. Tai pačiai temai, egzilio laikotarpiui, yra skiriama ir Klauso Manno paroda.

1933 m., pasikeitus politinei padėčiai Vokietijoje, T. Mannas su šeima buvo priverstas emigruoti iš jos.

1939 m. Hitleriui prijungus Klaipėdos kraštą, T. Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir H.Geringo įsakymu pertvarkytas į medžioklės namelį "Briedžių giria". Karo pabaigoje patrankos sviedinys nuplėšė namo kampą, todėl pokario metais norėta pastatą nugriauti. Tik 1965 m. namas perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai ir po dviejų metų jame atidaryta bibliotekos skaitykla su nedidele memorialine ekspozicija. 1975 m., minint rašytojo 100-ąsias metines, pastatas dar kartą restauruotas, ekspozicija atnaujinta iš VDR gautais eksponatais. Nuo 1987 m. Thomo Manno namelyje kasmet vyksta T. Manno seminarai, o 1990 m. įkurta Thomo Manno draugija - pirmoji Rytų Europoje.

1995-1996 m. pagal išlikusius planus namas dar kartą restauruotas: atkurta autentiška aplinka svetainėje, verandoje, darbo kambaryje. Įrengta nauja ekspozicija. 1995 m. įkuriamas Thomo Manno kultūros centras. 1996 m. namui suteikiamas memorialinio muziejaus statusas. Šiuo metu vasarnamyje veikia dvi institucijos: Thomo Manno memorialinis muziejus ir viešoji įstaiga "Thomo Manno kultūros centras". Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai susitikimai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai (konferencijos, seminarai), Thomo Manno menų festivalio renginiai.