Lapkričio 7 d. 15 val.  edukacinis-etnografinis renginys "Krikštai bendruomenės atminties kultūroje"  Thomo Manno memorialiniame muziejuje.
 
Programoje - Nidos vidurinės mokyklos mokinių paroda "Krikštai - Kuršių nerijos senųjų kapinių simbolis", M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kaupiama paroda "Aplankyti paveldo objektai", paskaitų ciklas etnografine tematika, dalyvaujant istorikams dr. Silvai Pocytei, prof. Rimantui Sliužinskui, dr. Nijolei Strakauskaitei (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) ir etnologui Libertui Klimkai.
Muzikinėje programoje "Po tėviškės dangum" koncertuoja Aušra Liutkutė (sopranas), Aurimas Raulinavičius (tenoras) ir Lina Giedraitytė (fortepijonas).

Renginys etninės tradicinės kultūros puoselėjimui
         Praėjusį šeštadienį (lapkričio 7 d.) rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje vyko edukacinis-etnografinis renginys „Krikštai bendruomenės atminties kultūroje, skirtas Neringos miesto gimtadieniui paminėti. Šio renginio popietę susirinkę svečiai galėjo susipažinti su Nidos vidurinės mokyklos mokinių - Akvilės Andrijauskaitės, Audriaus Grubliausko, Karolinos Jasaitytės, Audros Bagdonaitės ir Karolio Januševskio - parengta fotoparoda „Krikštai - Kuršių nerijos senųjų kapinių simbolis“, kurią kuravo dailės mokytoja Jolita Kundrotaitė. Etnografinės kultūros tematiką pristatė Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė ir etnologas prof. Rimantas Sliužinskas, kalbėję apie išlikusių laidojimo paminklų padėtį Klaipėdos krašte, o istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė supažindino Neringos miesto bendruomenę su Kuršių nerijos istoriniu-etnografiniu simboliu - krikštais - reprezentuojančiu savitą Vakarų Lietuvos kultūros dvasią.
        Krikštai - vieni seniausių antkapinių paminklų Lietuvoje. Krikštai yra baltiškosios kultūros simboliai, įkūnijantys kertinį kuršininkų būties principą – paprastumą, kurį kaip vertybę įdiegė protestantizmas. Vakarinėje Lietuvos dalyje nuo seno ant mirusių kapų buvo statomi paminklai – vietos žmonių vadinami krikštais, krikštužiais, krikšteliais. Krikštai iš paprasto stulpo vystėsi į formos ir kompozicijos atžvilgiu sudėtingesnius paminklus. Jau XVII a. pabaigoje į vyrų antkapinių paminklų formas šalia žirgų galvų buvo įkomponuojami augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia išimtinai paukščių formų atsirado ir augalų bei širdies motyvai. XIX a. greta jau minėtų atsiranda labai žemi kryžmiški kryžiai ant vyrų kapų ir tokie pat, tik su sklastomis iš šalių, - ant moterų kapų.
        Klaipėdos krašte XIX a. buvo paplitę saviti laidojimo paminklai – išpjaustytos lentos su užrašais. Manoma, kad mirus vyrui, krikštai buvo daromi iš vyriškos giminės medžio (ąžuolo, beržo, uosio), moterų krikštai – iš moteriškosios giminės medžio (eglės, drebulės, liepos). Krikštai dažniausiai buvo statomi prie mirusiojo kojų.
         Įvykus drastiškiems pokyčiams po II Pasaulinio karo, kai didžioji kuršininkų dalis pasitraukė į Vakarus, ilgus šimtmečius gyvavusi tradicija ilgam laikui buvo nutrūkusi. Krikštai kaip svarbus šios krašto kultūrinės atminties fragmentas atgijo 1975 m. Nidos etnografinėse kapinėse skulptoriui Eduardui Jonušui parengus ir realizavus jų atstatymo projektą. Tai tapo ne tik patraukliu turistiniu objektu, bet ir svarbiu stimulu vietos bendruomenei gaivinti etnografinės, istorinės praeities elementus,  dirbtinai  ištrintus pokario ideologinių spaudimų.
         Šiuo metu krikštai, kaip Kuršių nerijos etnografijos elementų įvaizdis, tebėra aktuali kultūros atminties forma tiek vietos bendruomenei, tiek reprezentuojant šio krašto istorinės ir kultūrinės raidos savitumą, išskirtinumą. Todėl labai svarbu išsaugoti šiuos paminklus,  dvasinius lobius kaip svarbų kultūros paveldo fragmentą, puoselėti etninę tradicinę kultūrą, ją apsaugoti.
        Renginys buvo skirtas miesto gyventojams, bendruomenei ir visiems, besidomintiems etnine, regionine kultūra, tradicija, krikštų, kaip kultūros paveldosaugos objekto, išlikimo problematika. Galima tik pasidžiaugti, kad Neringos miestas turi labai gražią, gausią bendruomenę, galinčią susiburti ir šiltai diskutuoti visuomenei aktualiais klausimais.

Spalio 2-3 dienomis kartu su Klaipėdos universitetu organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Identiteto lūžiai: Rytų Prūsija – Prūsų Lietuva - Mažoji Lietuva“. Dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir  Kaliningrado srities.

           Konferencija skirta regiono identiteto problemoms, vykusi 2009 spalio 2-3 d. Nidoje aktualizavo  regiono savimonės formavimosi ir praeities pažinimo, čia gyvenančių žmonių santykio su regiono dvasiniu ir materialiniu palikimu svarbą.

          Regiono identiteto problema įvairialypė ir savaip neišsemiama. Akivaizdu ir tai, jog ši problema negali būti tyrinėjama „vienpusio eismo„ principu, nes buvusioji Rytų Prūsija šiandien yra kelių valstybių paveldas (dab. Kaliningrado sritis, rytinės Lenkijos žemės, Vakarų Lietuva). Ši tiesa išryškėjo jau daugelyje mokslinių konferencijų, organizuotų Klaipėdos universiteto BRIAI. Tad ir šios konferencijos organizacinio komiteto (doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, BRIAI; dr. Christianas Pletzingas, Academia Baltica; dokt. Lina Motuzienė, VŠĮ Thomo Manno kultūros centras) tikslas buvo sukviesti mokslininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities, siekiant analizuoti įvairius regiono identiteto problemos istorinius aspektus.  Konferencijos dominantė – regiono identiteto lūžiai, sąlygoti dramatiškų pokyčių susijusių su I ir II Pasaulinių karų padariniais (politinių sienų kaita, gyventojų migracija ir pan.), kurie ne tik sąlygojo įvairias regiono identiteto modifikacijas, bet taip pat komplikavo istorinės atminties klausimą regiono identiteto sampratoje. Būtent regiono identiteto ir istorinės atminties kolizijai analizuoti buvo skirta daug pranešimų, perskaitytų konferencijoje mokslininkų daugiausiai iš Klaipėdos universiteto: "Mažosios Lietuvos kaip lietuvių atminties vietos problema" (dr. Hektoras Vitkus), "Klaipėdos krašto identiteto modelių XX a. problema" (dokt. Vasilijus Safronovas), "Klaipėdiškių identitetas po II pasaulinio karo: vienos liuteronų parapijos pavyzdys" (doc.dr. Silva Pocytė); "Šių dienų Kaliningrado srities identiteto problemos" (dokt. Anna Karpenko, Humboldtų universitetas Berlyne).
               Kita konferencijoje perskaitytų pranešimų dalis atspindėjo intenciją analizuoti anksčiau paminėtų regiono identiteto komplikacijų, išryškėjusių daugiausiai XX a. antroje pusėje, priežastis, tai yra Rytų Prūsijos – Prūsų Lietuvos – Mažosios Lietuvos identiteto susiformavimo prielaidas, jo raidos XIX a. ypatybes ir lūžius toje raidoje XX a. pirmoje pusėje: "Napoleono laikmečio reikšmė Rytų Prūsijos regioniniam identitetui" (dokt. Maria Schulz, Laisvasis Berlyno universitetas); "Prūsų Lietuvos identiteto problema Prūsijos liberalizmo idėjų kontekste 1848 – 1871m." (dr. Christian Pletzing, Academia Baltica, Lübeckas); "Rytprūsiškojo identiteto ypatumai 1914 – 1933 m." (habil.dr. Robert Traba, Lenkijos mokslų akademijos istorijos tyrimų institutas Berlyne); "Rytprūsių identiteto problema pasienio ir forposto kontekste 1933 – 1945 m." (dr. Ralf Meindl); "Žydų identiteto kaita Rytų Prūsijoje" (habil. dr. Ruth Leiserowitz, Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje).; "Klaipėdos krašto identiteto problemos aspektai XX a. pirmoje pusėje" buvo akcentuojami doc.dr. Vyganto Vareikio ir doc.dr. Arūnės Arbušauskaitės (Klaipėdos universitetas) pranešimuose. Konferencijos vieta Nida, Kuršių nerija – ryškus komplikuoto regiono identiteto pavyzdys buvo analizuojamas visais minėtais trimis regiono identiteto pjūviais (identiteto formavimasis, lūžiai XX amžiuje bei identiteto ir istorinės atminties problema): "Kuršių nerija – rytprūsiškojo kraštovaizdžio ikona" (dr. Ralf Zytyniec, Lenkijos mokslų akademijos istorijos institutas Berlyne); "Kraštovaizdžio ir Kuršių nerijos gyventojų identiteto sąsajos problema" (doc.dr. Nijolė Strakauskaitė, KU BRIAI); "Muziejinė koncepcija ir atminties problema: Kuršių nerijos pavyzdys" (dokt. Lina Motuzienė).

              Vietos – Kuršių nerijos svarbą regiono identiteto problemos kontekste paryškino baigiamoji konferencijos dalis, kurioje konferencijos dalyviai turėjo retą progą išgirsti autentiškus prisiminimus tampriai persipynusius su konferencijoje analizuotomis identiteto problemomis. Knygos „Siaura žemės juosta“ (Smalende Landstrech) autorė 99 – rių metų Elfriedė Bruening iš Berlyno pasidalijo prisiminimais apie fašistinio režimo atmosferą Berlyne ir Kuršių nerijos dalyje priklausiusioje Vokietijai, Rasytėje, kur jai, jaunai žurnalistei teko praleisti 1934 metų vasarą bei lankytis Nidoje, tuomet priklausiusioje Lietuvai. E.Bruening pabrėžė, jog Nidoje ji galėjo nevaržomai įsigyti spaudos taip pat ir opozicinės nacių režimui vokiečių kalba.

Rugsėjo 18 d., 18 val.
Literatūriniai skaitymai kartu su projekto "HALMA" dalyviais vokiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Dalyvauja:
rašytojas Rolf Lappert (Šveicarija). Skaitymai iš autoriaus naujausio romano "Nach Hause schwimmen" ir
rašytojas Roland Reichen (Šveicarija).Skaitymai iš autoriaus romano "Aufgroschen".
Vertėja - Kristina Sprindžiūnaitė

HALMA projektas apima vokiškai kalbančias bei Vidurio ir Rytų Europos šalis, tikslas - šių šalių rašytojų ir vertėjų mainai.

Rugsėjo 2 d. 18 val.
Almanacho "Kulturlandschaft Ost- und Westpreußen" pristatymas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dalyvauja:
Ariane Afsari (Vokietijos Kultūros Forumas Rytų Europai),
Martynas Purvinas (Architektūros ir paminklotvarkos specialistas),
Kristina Pešelytė (vertėja).

Balandžio 25 d. doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "II pasaulinio karo pabaiga ir Kuršių nerijos gyventojų likimai". Susitikimo vieta: Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus.

Gegužės mėn. 28 – 31 dienomis kartu su Literatūros vertėjų sąjunga organizuota vokiečių literatūros vertėjų į lietuvių kalbą ir lietuvių literatūros vertėjų į vokiečių kalbą dirbtuvės. Plačiau:  http://www.llvs.lt/?item=191&lang=lt    

Liepos 11-18 dienomis vyko tradicinis XIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Praeities šuliniai. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui“.